- labokas
- 1 ×labõkas sm. (2) 1. žr. labėkas 1: Mano stogas bus su labokù Glv. Namo sienos be labokėlio, tai lietus sienas pūdžia Prng. 2. namo galas po stogu, paprastai užkalamas lentomis: Neažumušta lentelė labõko, tai vėjas sniego prineš Ml. 3. klojimo rąstas, prie kurio pritvirtinamos gegnės: Geriausiai labõką daryti iš pušies, tai ir stiprus, ir nepūsta, ir kreklai gerai laikosi Švnč.
Dictionary of the Lithuanian Language.